Samurajai yra geriausiai žinoma valdančioji karinė klasė senovės Japonijoje. Jie garsėjo griežtu moraliniu kodeksu, kurio laikydavosi visą savo gyvenimą, tarnaudami žemės valdovui - lordui. Pasibaigiant samurajų periodui, ~1870 metais jie sudarė 5 % visos Japonijos populiacijos.
Pagrindinė pareiga buvo besąlygiškai paklusti, o mainais gaudavo žemių ir aukštą socialinę poziciją, kuria naudodavosi linksmindamiesi ir tobulindami save - mokydamiesi meno, poezijos, kovos menų ir t.t.
Japonijoje jie dar vadinami „bushido“ klase, kas reiškia „laisvė nuo baimės“ mirti.
Istorija nutyli keletą įdomių faktų apie samurajus.
Nors šnekama, kad samurajai buvo griežtai vyrų klasė, tačiau buvo ir samurajų moterų, kurios buvo vadinamos „Onna-Bugeisha“. Šios moterys dalyvaudavo kovoje kartu su vyrais samurajais. Istorijoje tai paminima tik keliuose šaltiniuose, tačiau Senbon Matsubaru mūšio vietoje, buvo atliktas DNA testas ir iš 105 palaikų – 35 buvo moterys.
Samurajai buvo labai atviri lytiniams santykiams su tos pačios lyties atstovais (panašiai kaip ir graikai). Šie santykiai dažnai susiformuodavo tarp patyrusių ir jaunų mokinių samurajų.
Japonijoje jie dar vadinami „bushido“ klase, kas reiškia „laisvė nuo baimės“ mirti.
Istorija nutyli keletą įdomių faktų apie samurajus.
Nors šnekama, kad samurajai buvo griežtai vyrų klasė, tačiau buvo ir samurajų moterų, kurios buvo vadinamos „Onna-Bugeisha“. Šios moterys dalyvaudavo kovoje kartu su vyrais samurajais. Istorijoje tai paminima tik keliuose šaltiniuose, tačiau Senbon Matsubaru mūšio vietoje, buvo atliktas DNA testas ir iš 105 palaikų – 35 buvo moterys.
Samurajai buvo labai atviri lytiniams santykiams su tos pačios lyties atstovais (panašiai kaip ir graikai). Šie santykiai dažnai susiformuodavo tarp patyrusių ir jaunų mokinių samurajų.
Jie buvo apie 160-165 cm ūgio (XVI a.), kai tuo metu europiečių ūgis svyravo tarp 180-196 cm. Tad jie nebuvo grėsmingos išvaizdos, greičiau maži kovingai nusiteikę ir gerai treniruoti kariai.
Vienas labiausiai žinomų faktų apie šią žmonių klasę yra seppuku (arba dar vadinamas „hara-kiri“) savižudybės būdas, kuris turėjo būti atliekamas tuo atveju, jei samurajus nusižengė kodeksui arba pateko į nelaisvę. Tai buvo savanoriškas veiksmas arba bausmė. Bet abiem atvejais, seppuku buvo laikoma garbinga mirtis.
Samurajai nešiodavosi du kardus: vieną ilgą, kitą trumpą. Ilgas buvo vadinamas katana. Jie duodavo kardams vardus ir šventai tikėjo, kad kardai turi dvasią. Beje, nauji kardai buvo išbandomi ant gyvų kalinių.
Japonijos folklore teigiama, kad nindzė (ninja) yra demonas žemėje – pusiau žmogus pusiau varna. Tačiau realybėje, jie atsirado iš samurajų – tai žmonės, kurie tuo metu priešinosi feodaliniai sistemai Japonijoje.
Vienas labiausiai žinomų faktų apie šią žmonių klasę yra seppuku (arba dar vadinamas „hara-kiri“) savižudybės būdas, kuris turėjo būti atliekamas tuo atveju, jei samurajus nusižengė kodeksui arba pateko į nelaisvę. Tai buvo savanoriškas veiksmas arba bausmė. Bet abiem atvejais, seppuku buvo laikoma garbinga mirtis.
Samurajai nešiodavosi du kardus: vieną ilgą, kitą trumpą. Ilgas buvo vadinamas katana. Jie duodavo kardams vardus ir šventai tikėjo, kad kardai turi dvasią. Beje, nauji kardai buvo išbandomi ant gyvų kalinių.
Japonijos folklore teigiama, kad nindzė (ninja) yra demonas žemėje – pusiau žmogus pusiau varna. Tačiau realybėje, jie atsirado iš samurajų – tai žmonės, kurie tuo metu priešinosi feodaliniai sistemai Japonijoje.
907 m. Kinijoje vyko neramumai, o emigravę kariai iš Kinijos rasdavo prieglobstį Japonijos venuolynuose. Čia gyvendami jie išmokė japonijos vienuolius naujų kovos taktikų ir kovos filosofijų. Pirmieji nindzių klanai susiformavo būtent vienuolynuose.
Tad kiniečių ir japonų kovos „mix`as“ suformavo naują kovos kultūrą, vadinama „ninjutsu“. Šios kultūros pradininku laikomas Daisuke Togakure, kuris buvo samurajus, bet pralošęs mūšį, jis nusižengė samurajų kodeksui ir nenusižudė, o pabėgo į kalnus, kur sutiko vienuolius ir rado prieglobstį vienuolyne. Prie jo prisijungė dar daugiau samurajų, kuriems nepatiko lordai ar, kurie nenorėjo nusižudyti. Į nindzių klaną buvo priimami ir paprasti kaimo žmonės, kurie atvykdavo į vienuolyną išmokti apsiginti.
Nindzės filmuose vilki juodus rūbus, kur matosi tik akys, tačiau ši mada „atėjo“ iš kabuki (tradicinio Japoniško teatro). Tikrovėje jie vilkėdavo tamsiai mėlynus rūbus nakty, o dienos metu apsimesdavo paprastais kaimiečiais, jureiviais, kareiviais – priklausomai nuo situacijos.
Beje, jie buvo tikri nuodų ekspertai ir dažnai priešus nunuodydavo su maistu ar užnuodytomis strėlėmis, - kitaip sakant, stengdavosi vengti tiesioginės kovos.
Šiuo metu turistams atrakcijų, susijusių su samurajais ir nindzėmis yra apstu (festivaliai, muziejai, pilys, persirengimo turai ir kt.), todėl keliaujant tikrai teks sužinoti daugiau apie samurajų kultūrą ir gyvenimo būdą. Pavyzdžiui, Tokijuje yra kardų muziejus, kuriame yra eksponuojama viena iš didžiausių kardų kolekcijų šalyje, taip pat Tokugawa menų muziejuje (Nagoya), galima rasti samurajų šarvų, arbatos indų, meno kūrinių, namų apyvokos daiktų ir t.t.
Žemiau nuotraukos iš 2014 metų vykusio samurajų festivalio Niigata apskrityje. Jo metu persirengę vietiniai gyventojai dalyvavo scenizuotoje eisenoje ir samurajų mūšyje atvirame lauke.
Tad kiniečių ir japonų kovos „mix`as“ suformavo naują kovos kultūrą, vadinama „ninjutsu“. Šios kultūros pradininku laikomas Daisuke Togakure, kuris buvo samurajus, bet pralošęs mūšį, jis nusižengė samurajų kodeksui ir nenusižudė, o pabėgo į kalnus, kur sutiko vienuolius ir rado prieglobstį vienuolyne. Prie jo prisijungė dar daugiau samurajų, kuriems nepatiko lordai ar, kurie nenorėjo nusižudyti. Į nindzių klaną buvo priimami ir paprasti kaimo žmonės, kurie atvykdavo į vienuolyną išmokti apsiginti.
Nindzės filmuose vilki juodus rūbus, kur matosi tik akys, tačiau ši mada „atėjo“ iš kabuki (tradicinio Japoniško teatro). Tikrovėje jie vilkėdavo tamsiai mėlynus rūbus nakty, o dienos metu apsimesdavo paprastais kaimiečiais, jureiviais, kareiviais – priklausomai nuo situacijos.
Beje, jie buvo tikri nuodų ekspertai ir dažnai priešus nunuodydavo su maistu ar užnuodytomis strėlėmis, - kitaip sakant, stengdavosi vengti tiesioginės kovos.
Šiuo metu turistams atrakcijų, susijusių su samurajais ir nindzėmis yra apstu (festivaliai, muziejai, pilys, persirengimo turai ir kt.), todėl keliaujant tikrai teks sužinoti daugiau apie samurajų kultūrą ir gyvenimo būdą. Pavyzdžiui, Tokijuje yra kardų muziejus, kuriame yra eksponuojama viena iš didžiausių kardų kolekcijų šalyje, taip pat Tokugawa menų muziejuje (Nagoya), galima rasti samurajų šarvų, arbatos indų, meno kūrinių, namų apyvokos daiktų ir t.t.
Žemiau nuotraukos iš 2014 metų vykusio samurajų festivalio Niigata apskrityje. Jo metu persirengę vietiniai gyventojai dalyvavo scenizuotoje eisenoje ir samurajų mūšyje atvirame lauke.