Japonija yra labai keista šalis, kur mobiliosios technologijos turi savo ekosistemą. Visos mobilios komunikacijos sritys, be įtakos iš šalies, čia vystosi daug greičiau nei kitur pasaulyje. Jie turi savo telekomunikacijos tinklą, savo standartus ir mobiliojo ryšio terminalus, - todėl dažnai Japonijos mobiliųjų komunikacijų industrija yra vadinama Galapagų salos terminu.
„Walkman“, „PlayStation“ ir „Wii“ atrado būdą kaip išeiti iš savo sistemos ir pasiekti užsienio vartotojus, tačiau mobiliojo ryšio technologijos vis dar saugiai `sėdi saloje` ir nėra paveiktos išorės šalių jau daugelį metų.
Japonai mobilių technologijų srityje visad buvo pirmi. Jau 1999 i-mode mobilusis internetas buvo toks populiarus ir pigus, kad juo naudojosi net 60 proc. visos Japonijos populiacijos [1]. Japoniški telefonai niekada nenaudojo sms funkcijos, nuo 1997 metų žinutes žmonės siųsdavo mobiliuoju elektroniniu paštu - kas buvo visiška naujovė Europoje iki pasirodant „Blackberry“. Pirmaisiais telefonais su kamera buvo pradėta prekiauti jau 2000 m., kadangi jie galėjo siųsti nuotraukas žinute – greitai tapo populiarūs tarp jaunimo. Tad nėra ko stebėtis, kad čia išmanusis telefonas yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis. Jis atlieka piniginės, viešojo transporto bilieto, kūno veiklos rodiklių, GPS, kalorijų skaičiuoklės, grotuvo, namų prietaisų valdymo ir kt. funkcijas.
„Walkman“, „PlayStation“ ir „Wii“ atrado būdą kaip išeiti iš savo sistemos ir pasiekti užsienio vartotojus, tačiau mobiliojo ryšio technologijos vis dar saugiai `sėdi saloje` ir nėra paveiktos išorės šalių jau daugelį metų.
Japonai mobilių technologijų srityje visad buvo pirmi. Jau 1999 i-mode mobilusis internetas buvo toks populiarus ir pigus, kad juo naudojosi net 60 proc. visos Japonijos populiacijos [1]. Japoniški telefonai niekada nenaudojo sms funkcijos, nuo 1997 metų žinutes žmonės siųsdavo mobiliuoju elektroniniu paštu - kas buvo visiška naujovė Europoje iki pasirodant „Blackberry“. Pirmaisiais telefonais su kamera buvo pradėta prekiauti jau 2000 m., kadangi jie galėjo siųsti nuotraukas žinute – greitai tapo populiarūs tarp jaunimo. Tad nėra ko stebėtis, kad čia išmanusis telefonas yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis. Jis atlieka piniginės, viešojo transporto bilieto, kūno veiklos rodiklių, GPS, kalorijų skaičiuoklės, grotuvo, namų prietaisų valdymo ir kt. funkcijas.
Pagrindines funkcijas aptarsiu išsamiau.
Piniginės funkcija: „Sony“ kartu su NTT DoCoMo (mobiliojo ryšio tiekėju) 2004 sukūrė atsiskaitymo mobiliuoju telefonu technologiją, pavadintą `Felica`. Ši technologija naudoja mikroschemą, kuri integruota į mobilųjį telefoną ir siunčia signalą atsiskaitymo prietaisui. Naudojant telefoną, galima užmokėti už važiavimą viešuoju transportu, už prekes maisto parduotuvėse. „Felica“ kaupia nuolaidų kuponus ir taškus automatiškai. Technologija taip pat naudojama kaip darbuotojo ID kortelė, skirta įeiti ar išeiti iš biuro, kaip PC prisijungimo kodas. Dauguma automatų, kurie stovi gatvėse, taip pat priima atsiskaitymus mobiliuoju telefonu [2]. Tad gali nusipirkti cigarečių ar gėrimą. Felica yra tarsi atskira sąskaita/piniginė, kurią reikia papildyti grynaisiais pinigais. Ši funkcija išpopuliarėjo dėl paprasto naudojimo ir laiko taupymo, kas ypač aktualu pergrūstuose žmonių miestuose.
Prietaisų valdymo funkcija: NTT DoCoMo projektas `Smart Home` sujungia visus namų prietaisus į vieną sistemą, kuri valdoma išmaniuoju telefonu. Pavyzdžiui, prie namų durų įtaisyta kamera, kuri automatiškai įsijungia jūsų telefone, jei nieko nėra namie ir kažkas skambina į duris. Reguliuojama temperatūra namuose ar nustatomos įrašomos televizijos programos. Išmaniuoju telefonu gali būti valdomas bet kuris elektroninis prietaisas, kuriame integruotas lustas (chip).
Informacijos šaltinis: Vartotojai pripratę ieškoti informacijos apie prekes telefone. Visuomet patikrina ar yra nuolaidų kuponas tiekėjo svetainėje, ar nėra nusiskundimų apie produktą/prekę.
QR kodas taip pat išrastas Japonijoje, beje, čia jis vis dar yra labai populiarus. Manoma, kad kitose šalyse jis nėra masiškai naudojamas, nes klientai, tiesiog, nežino kaip juo naudotis. Tačiau Japonijoje, NTT DoCoMo užsakė reklamą per televiziją, kuri išmokė žmones kaip nuskenuoti QR kodus.
Piniginės funkcija: „Sony“ kartu su NTT DoCoMo (mobiliojo ryšio tiekėju) 2004 sukūrė atsiskaitymo mobiliuoju telefonu technologiją, pavadintą `Felica`. Ši technologija naudoja mikroschemą, kuri integruota į mobilųjį telefoną ir siunčia signalą atsiskaitymo prietaisui. Naudojant telefoną, galima užmokėti už važiavimą viešuoju transportu, už prekes maisto parduotuvėse. „Felica“ kaupia nuolaidų kuponus ir taškus automatiškai. Technologija taip pat naudojama kaip darbuotojo ID kortelė, skirta įeiti ar išeiti iš biuro, kaip PC prisijungimo kodas. Dauguma automatų, kurie stovi gatvėse, taip pat priima atsiskaitymus mobiliuoju telefonu [2]. Tad gali nusipirkti cigarečių ar gėrimą. Felica yra tarsi atskira sąskaita/piniginė, kurią reikia papildyti grynaisiais pinigais. Ši funkcija išpopuliarėjo dėl paprasto naudojimo ir laiko taupymo, kas ypač aktualu pergrūstuose žmonių miestuose.
Prietaisų valdymo funkcija: NTT DoCoMo projektas `Smart Home` sujungia visus namų prietaisus į vieną sistemą, kuri valdoma išmaniuoju telefonu. Pavyzdžiui, prie namų durų įtaisyta kamera, kuri automatiškai įsijungia jūsų telefone, jei nieko nėra namie ir kažkas skambina į duris. Reguliuojama temperatūra namuose ar nustatomos įrašomos televizijos programos. Išmaniuoju telefonu gali būti valdomas bet kuris elektroninis prietaisas, kuriame integruotas lustas (chip).
Informacijos šaltinis: Vartotojai pripratę ieškoti informacijos apie prekes telefone. Visuomet patikrina ar yra nuolaidų kuponas tiekėjo svetainėje, ar nėra nusiskundimų apie produktą/prekę.
QR kodas taip pat išrastas Japonijoje, beje, čia jis vis dar yra labai populiarus. Manoma, kad kitose šalyse jis nėra masiškai naudojamas, nes klientai, tiesiog, nežino kaip juo naudotis. Tačiau Japonijoje, NTT DoCoMo užsakė reklamą per televiziją, kuri išmokė žmones kaip nuskenuoti QR kodus.
Tad dabar kiekviena prekių ar paslaugų nuoroda turi QR kodą, kuris suteikia galimybę gauti daugiau informacijos apie prekes arba duoda nuolaidų kuponą bei lojalumo taškų, kuriuos vėliau gali išmainyti į nuolaidas pirkiniams.
59 % išmaniųjų telefonų savininkų Japonijoje yra pirkę prekes ar paslaugas mobiliuoju telefonu,- tad jie ne tik ieško informacijos, bet ir yra aktyvūs pirkėjai.
Šiuo metu sparčiausiai auga mobiliojo turinio sritys. Vis populiarėja mangos prenumerata telefonu. Taip pat, rinkoje pasirodžius didesnio ekrano išmaniesiems, žmonės pradeda skaityti straipsnius ir knygas telefonu. Populiarėja trumpo turinio pamokos, kurios leidžia pagilinti žinias pasirinktoje srityje. Mobilių žaidimų segmentas Japonijoje auga kiekvienais metai. Iki 2016 m. manoma, kad jis pasieks 8.1 bilijoną US$ vertę [3]. Mobilių technologijų įmonės koncentruojasi į skirtingų funkcijų integraciją, bando sukurti vieną išmaniąją mobilią sistemą, kuri leistų vartotojams naudotis mobiliu prietaisu, kaip valdymo pulteliu.
Japonai viešai ir garsiai šneka apie priklausomybę internetui. Tai laikoma psichologine liga ir ji konstatuojama tuomet, kai internetas sukelia problemų kasdieniame gyvenime. Šią ligą Japonijoje turi ne tik jauni, bet ir vyresnio amžiaus žmonės. Remiantis 2008 m. apklausos rezultatais 2.71 milijonai suaugusių japonų turėjo priklausomybę internetui [4]. Šie skaičiai proporcingai augo populiarėjant išmaniesiems telefonams. Valdžios institucijos aktyviai kovoja su problema: vaikams draudžiama nešiotis mobiliuosius telefonus į mokyklą, yra įsteigti pagalbos centrai, žiniasklaidoje akcentuojama, kad realaus pasaulio santykiai yra daug svarbesni už virtualius ir t. t.
Interneto priklausomybės simptomai:
Pamirštate pavalgyti, nes naršėte internete?
Jaučiate nerimą jei neturite šalia savęs telefono?
Nueinate vėliau miegoti arba išvis nemiegate, nes naudojotės internetu?
Nesugebate sutelkti dėmesį į studijas ar darbą?
Skundžiatės prasta mityba?
Jei bent į kelis klausimus atsakėte taip – vertėtų susirūpinti, nes tai yra pagrindiniai interneto priklausomybės simptomai.