Jei pažodžiui `mono` yra dalykas, o `zukuri` (tsukuru) gaminti – tai gamybos procesas. Tačiau pati frazė reiškia šiek tiek daugiau nei paprastą gamybą - tai tikslas nuolatos tobulėti, gerinti gamybos operacijas ir procesus, dėmesį skirti detalėms. Tai noras siekti daugiau, neatsižvelgiant į išlaidas ir laiko sąnaudas. Monozukuri apima tokius veiksnius kaip produktyvumas, broko procentas, tobulinimas, gamybos laikas ir t.t. Tai technologijų ir operacijų kombinacija – visi procesai prieš produktą pristatant vartotojui [1]. | |
Tad kokia yra Japonijos monozukuru paslaptis?
Tokijo Universiteto dėstytojo Hiroshi Ito teigimu, monozukuri konkurencingumas priklauso nuo įmonės išteklių, pasišventimo siekti kokybės. Ezra F.Vogel jau 1979 metais yra pasakęs, kad Japonijos įmonių stiprioji pusė yra grupinis siekis žinių ir grupinis darbas, kuris yra kontroliuojamas micro lygiu organizacijoje [2]. Tad tobulėjimo priežastis dažnai yra įmonės darbuotojai, kurie per viso gyvenimo darbą organizacijoje yra įgiję įvairiapusiškų žinių ir įgūdžių.
Monozukuri sistemai taip pat priskiriamos ir visos valdymo sistemos (pvz., TQM, JIT), pelningumas, motyvacija, Kaizen, kaina, mokymai, R&D ir t.t. Tačiau dauguma aspektų gali būti nukopijuoti (pvz., procesas ar sistema), vienintelis elementas, kuris negali būti perkeliamas iš vienos šalies į kitą (mano manymu) yra žmogaus atsakomybės bendruomenei jausmas, nes tai - kultūros dalis. Galima dirbtinai sukurti įmonės kultūrą, tačiau ji niekada nebus tokia efektyvi, kaip tėvų vaikui nuo mažens įskiepytas bendruomenės jausmas.
Monozukuri - Nagoya automobilių inžinerijos parodoje (2014)
2014 gruodžio 11-12 dienomis Nagoya automobilių inžinerijos parodoje pristatytas Monozukuri naujienos. Parodoje 39 automobilių gamybos pramonėje dirbančios įmonės supažindino su savo išradimais, nuo masinės gamybos magnio lydinio varžtų iki paviršiaus elektropoliravimo.
Visi parodos eksponatai šaukte šaukė `geriausi pasaulyje`, `pirmi pasaulyje`, `vieninteliai`. Nors Japonija jau seniai skundžiasi gamybos konkurencingumo nuosmūkiu. Apsilankius šioje parodoje, galima tik patvirtinti, kad nesvarbu, kokia situacija bebūtų, jie vis tiek koncentruojasi į monozukuri filosofiją ir nuolat stengiasi tobulėti. Dažnai sakoma, kad Japonijos kokybė per gera, kad tai yra priežastis, kodėl konkurencingumas mažėja. Kokybė kainuoja pinigus, o niekas papildomai už tai, kas nėra būtina, mokėti nenori. Tačiau patys japonai sako, kad čia jų kultūra: `mes siekiame tobulėti, o tobulėjimas kainuoja pinigus`[3].
Nors pasaulinėje rinkoje situacija keičiasi japonų nenaudai, Japonijos įmonės vis dar turi didelį procentą pasaulio rinkos, ir visos jos turi savo išskirtines nišas, individualumą. Tad kol Europos gamybos įmonės stengiasi sudoroti konkurentus kaina, japonai siekia tobulėti. Ir jie nėra linkę mažinti reikalavimus kokybei.
Akio Toyota (Toyota CEO) yra pasakęs, kad `savo reputaciją turi uždirbinėti kiekvieną minutę` [4]. Ir būtent tai ir yra `monozukuri`.
Šaltiniai:
[1] Mr. Hirodhi Ito, 2007: Strength of Japanese Mono zukuri – Factors for greater competitiveness. Kenshu No.182.
[2] Vogel E., 1979: Japan a number one. Harvard University Press, Cambridge.
[3] http://jbpress.ismedia.jp/articles/-/40127
[4] http://www.forbes.com/sites/michelinemaynard/2012/06/13/3-hard-lessons-akio-toyoda-learned-from-toyotas-debacle/
Tokijo Universiteto dėstytojo Hiroshi Ito teigimu, monozukuri konkurencingumas priklauso nuo įmonės išteklių, pasišventimo siekti kokybės. Ezra F.Vogel jau 1979 metais yra pasakęs, kad Japonijos įmonių stiprioji pusė yra grupinis siekis žinių ir grupinis darbas, kuris yra kontroliuojamas micro lygiu organizacijoje [2]. Tad tobulėjimo priežastis dažnai yra įmonės darbuotojai, kurie per viso gyvenimo darbą organizacijoje yra įgiję įvairiapusiškų žinių ir įgūdžių.
Monozukuri sistemai taip pat priskiriamos ir visos valdymo sistemos (pvz., TQM, JIT), pelningumas, motyvacija, Kaizen, kaina, mokymai, R&D ir t.t. Tačiau dauguma aspektų gali būti nukopijuoti (pvz., procesas ar sistema), vienintelis elementas, kuris negali būti perkeliamas iš vienos šalies į kitą (mano manymu) yra žmogaus atsakomybės bendruomenei jausmas, nes tai - kultūros dalis. Galima dirbtinai sukurti įmonės kultūrą, tačiau ji niekada nebus tokia efektyvi, kaip tėvų vaikui nuo mažens įskiepytas bendruomenės jausmas.
Monozukuri - Nagoya automobilių inžinerijos parodoje (2014)
2014 gruodžio 11-12 dienomis Nagoya automobilių inžinerijos parodoje pristatytas Monozukuri naujienos. Parodoje 39 automobilių gamybos pramonėje dirbančios įmonės supažindino su savo išradimais, nuo masinės gamybos magnio lydinio varžtų iki paviršiaus elektropoliravimo.
Visi parodos eksponatai šaukte šaukė `geriausi pasaulyje`, `pirmi pasaulyje`, `vieninteliai`. Nors Japonija jau seniai skundžiasi gamybos konkurencingumo nuosmūkiu. Apsilankius šioje parodoje, galima tik patvirtinti, kad nesvarbu, kokia situacija bebūtų, jie vis tiek koncentruojasi į monozukuri filosofiją ir nuolat stengiasi tobulėti. Dažnai sakoma, kad Japonijos kokybė per gera, kad tai yra priežastis, kodėl konkurencingumas mažėja. Kokybė kainuoja pinigus, o niekas papildomai už tai, kas nėra būtina, mokėti nenori. Tačiau patys japonai sako, kad čia jų kultūra: `mes siekiame tobulėti, o tobulėjimas kainuoja pinigus`[3].
Nors pasaulinėje rinkoje situacija keičiasi japonų nenaudai, Japonijos įmonės vis dar turi didelį procentą pasaulio rinkos, ir visos jos turi savo išskirtines nišas, individualumą. Tad kol Europos gamybos įmonės stengiasi sudoroti konkurentus kaina, japonai siekia tobulėti. Ir jie nėra linkę mažinti reikalavimus kokybei.
Akio Toyota (Toyota CEO) yra pasakęs, kad `savo reputaciją turi uždirbinėti kiekvieną minutę` [4]. Ir būtent tai ir yra `monozukuri`.
Šaltiniai:
[1] Mr. Hirodhi Ito, 2007: Strength of Japanese Mono zukuri – Factors for greater competitiveness. Kenshu No.182.
[2] Vogel E., 1979: Japan a number one. Harvard University Press, Cambridge.
[3] http://jbpress.ismedia.jp/articles/-/40127
[4] http://www.forbes.com/sites/michelinemaynard/2012/06/13/3-hard-lessons-akio-toyoda-learned-from-toyotas-debacle/